- šlepis
- šlẽpis sm. (2) 1. supliuškęs, sudribęs, prastai atrodantis daiktas: ^ Tas lietpaltis sužliugo, kaip šlẽpis Pmp. 2. menk. suglebęs, sukritęs žmogus, ištižėlis: Kad nors gražus būtų iš pastatos, dabar amžinas šlẽpis! Lnkv.
Dictionary of the Lithuanian Language.
